- kramulkė
- ×kramul̃kė (hibr.) sf. (2) J menk. galva, veidas, kramė: Aš tau duosiu par kramul̃kę Als. Cit, gausi į kramul̃kę Šts. Kur kiši tą savo kramul̃kę Žd. Silkes suvalgėm, kramulkès šunie atdavėm Slnt.
◊ kramul̃kė neìšneša nesupranta: Čia jau ir tavo kramul̃kė nebišnèš Slnt.
Dictionary of the Lithuanian Language.